NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4212&OId=2297
PAVADINIMAS: [Apie pinigų užkeikimą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tūls senuks, mirtinai sirgdams, dar visą pajėgą pristatydams, paėmė savo piningus ir nešėsi juos į skūnę. Jo berns, tai matydams, didiai nusistebėjo, ko gaspadorus, teip silpnas būdams, į skūnę eina, ir jis paslaptoms jį paskui sekė per plyšį žūrėt, ką tas skūnėj darys. Jis gražiai matė, kai jo pons, bertainį duobę išrausęs, čon piningus įbėrė ir tada vėl, duobę užrausdams, sulygino ir bešnibždėdams ištarė:
– Šičon dabar savo piningus apžerau, kurus nei viens per kitą nieką, kai tik vien su mano ranka atrausęs išimt galės.
Tą savo užkeikimą užbaigęs, skubinos jisai į stubą ir atsigulė, lengvai atsidūsėdams, lyg sunkiausį darbą atlikęs.
Berns dabar, tų piningų trokšdams, visai nenusiramdė ir, pirmai progai ėsant, skubinos į skūnę, o kačeig ir didiai tą vietą išžarojo bei matęs buvo, kaip giliai piningai įžerti tapė, tai tik tas jo darbas veltus buvo, tai jam pripuolė piningų užžertojo aiškiejie žodžiai, ir jis liūdnas nuo to daikto atstojo.
Ne po ilgo jo pons numirė, tai jis naktyje, jo lavoną ant pečių užsidėjęs, ėjo į skūnę ant minėtos vietos ir, su lavono pastirusiąja ranka mažumą pažarstęs, atrado tuos piningus ir juos išsirinkęs, lavoną, vėl į stubą įnešęs, padėjo ir džiaugėsi per atmezgimą pavelijimo ryšio gerai pralobęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 224, Nr. 69
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas