Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus" >> "[Apie užkeiktus pinigus]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4210&OId=2296

PAVADINIMAS: [Apie užkeiktus pinigus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Nekursai senis, myriop sirgdams, savo piningų į kepurę įsidėjęs, kūprino į skūnę. Ten bertainį duobę pražėręs ir piningus įbėręs, grįžo dar paskutinųjų. Jo berns, tai matydams, ėjo slapčiai žūrėt. Senis, su piningais atėjęs ir tuos prie anų įbėręs, tuos visus pravelydams, šnibždėjo, paskiau aiškiai tarė:
– Šuos piningus netur nei viens, čia nepriklausąs, išimt galėti, jei jis ne su dviem juodais gaidžiais ant šo daikto ekės.
Tad senuks, į butą sugrįžęs, atsigulęs ir numirė. Tai berns tuoj tų piningų ėjo, ale, akyliausiai kasdams bei žarstydams, nieka neradęs, senuko žodžų atsiminė. Tuoj du juodu gaidžu pasirūpinęs, ant piningų vietos nuėjęs ir gaidžu du rankose laikydams, tą vietą jų dviejų kojomis perekėjo – čon tuoj žėrintiejie piningai pasirodė, o jis juos pasiėmė.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 223, Nr. 68
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal