Knygadvario objektas "Mitologinė sakmė apie slogutes" >> "[Slogutės]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4144&OId=2233

PAVADINIMAS: [Slogutės]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pas nekurį ūkininką četvergvakarij ubagėlis šalia kakalio apsinakvojo. Tas ūkininks turėjo tris dukteris. Tos iki dvyliktos adynos naktij verpusos, – kadang kas četvergvakarį turėdavo tai žmones, tai gyvuolius, akmenis, medžus, tvorą ir t. t. slogyt, – pradėjo, jam girdint, tartis, viena kitai sakydamos:
– Na, mergos, katra dabar eisim tvorą slogyt? – nes kožnoji meilijo žmones ar galvijus, tik ne tvorą slogyt.
Susitarusės jaunausoji žmones, antroji galvijus, o senausoji tvorą išėjo slogyt. Po pusnakčo jos vėl sugrįžo, ir tad į lovą atsigulus, ta, kuri tvorą sloginus buvo, gūduruodama tarė:
– Jum bepig, sesužėlės: judvi šiltai šiąnakt turėjota, bet aš, tvorą slogydama, labai sušalau.
Tad jos užmigo, o tas ubagėlis, tai vislab girdėjęs, rytmetij tai jų tėvams pranešė, kurie nuo to nieko nežinojo. Jis pamokino juodu dukreles duot perkrikštyt, nes jos ėsančos četverge gimusos, o nedėlioj krikštytos, o todėl turinčos eit slogyt... Ubagėlio rodą pasekus, dukters tapė nuo sloginimo atliuosuotos, nes neprivalė daugiaus eit slogyt.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 299-300, Nr. 13
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 205-206, Nr. 13

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal