NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4128&OId=2217
PAVADINIMAS: [Nuotaka slogutė] (2)
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nekurį berną, klėtij gulint, didiai slogindavo. Iš apmaudo pasisekė jam slogą nutvert, ale toji išsprūdo jam. To nesiliaujančio sloginimo atgrisęs, jis seniems žmonėms apie tai pasiguodė. Tiejie rodijo ne vien visas skylutes, bet ir tarpsienių plyšus užkamšyt, tad’ sloga negalėsianti pas jį į klėtį įeiti ir būsiąs pakajus. O kačeig jis tai akyliausiai atliko, nieko nemačijo, kadang buvo pamiršęs, gult eidams, rakto skylę užkimšti. Tai atsiminęs, vėl gult eidams, tuoj ją užkimšo, tai toj naktij pakajų gavo. Antrą vakarą persiliudyjimo dėl vėl neužkimšo, tai sloga jį vėl kaip pirma vargino. Nuo senųjų girdėjęs, jog slogai nevalia kitu da[i]ktu išeit, kaip tik vien per tą da[i]ktą, per kurį įėjusi, jis pamislijo ją iš tikro sugaut ir, tretį vakarą gult eidams, raktskylę vėl atdarą lyg kokią kilpą ant slogos sugavimo paliko. Jam vos atsigulus ir bemislinėjant – jau sloga ir čia. Tuolydžui jis tik strakt iš lovos, o prie durų prišokęs, raktskylę su pakuloms užkimšęs, buvo savo medžoklės mierį atsiekęs ir džaugsmingai į lovą sugrįžo. Ne po ilgo sloga, prie lovos atėjus, jo didiai meldė, idant jis raktskylę atkištų ir ją išleistų, ale jis tai neapsiėmė. Kačeig ji ik prieš rytą verkdama išleidimo meldė, tačau jis, nepajudytinai prie savo mierio likdams, troško tą paukštį išaušus pamatyt. Rytmetij atsikėlę, duris atdaręs, pamatė jis kampe labai gražią susirengusią ir didiai beverkiančią mergą. Visi namiškiai jąja labai džaugės, o jos meilijimą neišpildžus, ji, nusiramdydama prie tų namų pripratus, drauge dirbdavo ir ne po ilgam su tuo bernu susivedė. Ale, atsimindama tankiai, bet visados veltui, jiji kavarčijo tą raktskylę atkišt. Jiemdviem jau porą kūdikių susilaukus, ji, dar savo tėviškės pageisdama, melsdavo raktskylę atkišt. Jis, pamislijęs, jog ji jau dabar kūdikių dėl tik nebėgsianti, štukavodams ėmė ir išplėšė pakulas iš raktskylės. Tai jo patelė lyg vėjas per raktskylę ant visados išlindo, taigi neatgrįžo prie savo sugaviko, kursai ją teip kytriai per du metu užlaikęs buvo. Ale ji savo kūdikėliams kas subatosnakt čystus marškinėlius ir šiaip reikalingų gražų drapanėlių atnešdavo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 298-299, Nr. 12
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 204-205, Nr. 12
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas