NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4077&OId=2175
PAVADINIMAS: [Velnias nuo perkūnijos slėpiasi sijono užuolankoje]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Velnias nuo perkūnijos slėpiasi sijono užuolankoje. Rankraštinė versija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kraupiškij, Ragainės pav., nekuro ūkininko dvi dukreli ant pievų šieną grėbė, ale, perkūnijai užkilus, jiedvi namon skubinos. Tėtatis, jų jau didiai laukdamas ir per langą jiemdviem priešais žūrėdams, jiedvi viršutinus kedelius pasikėlusias išvydęs, paskujosės sterblėje pamatė raudoną vyrytį. Berods dukrelė tą netėmijo, kačeig ji bestrūnydama savo seselę vos pasekė. Ale žaibai jau nepaliautinai apie jiedvi plakė. Tėvs, tai vislab matydams ir vos prišaukt galėdams, šaukė:
– Mergas, paleiskita kedelius, mergas, paleiskita kedelius!..
Jiedvi, tai nugirdusias, ypačiai paskujoji, akiumojoj tėvo balso paklusus, kedelius paleido. Tame mirksnyje tas raudonjekskis iš kedelio tiesog į šalia stovintį gluosnį įšoko, o perkūnui su žaibais į jį šaujant, jis smala susileido, kuri šalia gluosno matoma buvo. O mergi dvi laimingai namus atsieko.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 104, Nr. 6
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių kalbos ir literatūros institutas