NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4044&OId=2142
PAVADINIMAS: [Smailusis, arba „Lopetų“ kalnas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nuo Tepliavos, Karaliaučiaus pav., pagal Deimę, kokią mylią rytun link guli smailusis, arba Lopetų, kalns, galuką toliaus ant up[ės] Deimės kranto – pilkalnis. Sako, kai tą pilkalnį pylę, darbininkai, vakarais namon eidami, turėję kožnas po lopetą (spatą) žemių ant pievos pabert ir teipo smailųjį kalną supylę. Čon nekuram pilies sargo vaikeliui kartą nuo pilies ik smailojo kalno lenkės nuėjus, trys visai baltai rėdytos mergos, jam priešais atėjusos, jį per grovelę pergelbėjo ir, ant smailojo kalno užsigodojusės, juom ilgai pasigerėjo ir, sidabrinu šaukštu apdovanojusės, jį vėl per grovelę nulydėjo, rytojuj jam vėl ateit liepdamos. Vaikelis parėjęs pasigyrė motinai tuo šaukštu. Antrądien, jam vėl ten nupirdinus, tos mergos jam vėl priešais atėjo ir, ant smailojo kalno užsivedusės su sidabrine kupka apdovanojusės, vėl nulydėjo ir teipo jau ant rytojaus užsikvietė. Vaiks parėjęs vėl motinai pasigyrė. Tai toji, numanydama, jog čia ne geruoju, nutvaksnojo pas kunigą. Jis uždraudė minau tą vaikelį rytoj nenuleist. Rytojuj priešpiet vaikelis, kačeig visai nerimdams, tėvų netapė nuleistas, o jie, kalnop link žūrėdami, išvydo tris baltai rėdytas mergas ant smailojo kalno viršaus stovinčias ir vaiko belaukiančias. Tam laikui praėjus, jos visos, rankas per galvą susiėmusės, vienbalsiai sušuko:
– Dabar mes amžinai, amžinai prapuolusės!..
O nuo to karto čon nieks daugiau nepasirodė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 286, Nr. 68
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 707
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 192, Nr. 68
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas