Knygadvario objektas "BsTB 7 142-29 Mitologinė sakmė apie vištos kurkimą kaip mirties ženklą" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3965&OId=2062

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
– Mano dukrelę, – sako Lengvynienė iš Ožnugaro, Tilžės pav, – antrądien per Kalėdas laidojom, o kai vakare šermeninkai namon ėjo, tai išgirdom nuo visai šalia esančų kapinų, kur pirm trumpo dukrelę palaidojom, tris kartus didiai skaudų vištos kurkimą. Aš su savo vyru, prie lango prižengusi, tą priežastį nematėva, kačeig ir muma apie 10 metų sūnelis teip jau tai girdėjo ir visai kymu balsu tarė: „To balso gali veik nusigąst...“ Antrądien jis apsirgo, O per Tris karalius jau ir jį į kapus nunešėm. Man rodos, tas kurkims – priežastis vaikelio ligos bei myrio buvęs...

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 142, Nr. 29
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal