NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3959&OId=2056
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tas patsai Juškutis toliaus sako:
– Kartą jauniejie, apie tą kalną arklius ganydami ir ant jo viršaus bejunduliuodami, ant patyčų nekuram bernukui, jo brizgilus sugriebę, tuos į skylę įmetė. Tai bernuks, gaspadoraus prisibijodams, labai nerimasčuot pradėjo. Todėl jie, savo brizgilus sumazgioję, bernuką į tą skylę nuleido. Ten žemai nekursai senuks priėjęs jį per visus gražausoms svetlyčoms prilygstančus ruimus pervadžojęs, prie krūvos aukspiningių privedęs, paliepė tųjų imt, kiek tik norįs. Tad’ ir brizgilus bernukui atdavęs, išleido jį per nekurias duris į Nemuno pusę. Jo draugai, užjutę jį jau prie Nemuno bestovintį, prie jo nusiskubino. Matydami jį kupinai su piningais apsipylusį, norėdami tuos nuo jo atimt, išgirdo nuo kalno balsą: „Ei, duokit jam pakajų!..“ Jie, kalnump nužvelgdami, ant to viršaus pamatė didiai milžinišką vyrą, kursai, ranką pakėlęs, juos grumeno, darkart prišaukdams: „Duokit jam pakajų!..“ Kitą vakarą jau žalnieravęs nekuro ūkininko sūnus tyčoms į tą kalną nusileisdino. Tas ale, vietoje apdovanots, didiai subėdavots ištraukts tapė ir nuo to laiko ik mirimo minkštprotis liko...
PATEIKĖJAS: Juškutis
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ragainė
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 275, Nr. 35
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 713
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 180, Nr. 35
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas