NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3958&OId=2054
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ragainės Juškutis, jau senuks, nuo savo apie 90 metų buvusias mamelės girdėjęs, atpasakojo apie pilkalnį sekančiai:
– Senovėj ant to kalno buvo skylė. Ją bematuojant su karčia, toji kartą lyg iš pūčkos aukštyn išlėkė. Nekuram Pažuižų ūkininkui į sapną parėjo: „Duok Ragainės pilkalnį kast – čia didį skarbą rasi. Ale nei kasikai, neigi tu prie kasimo neturit prašnekėt, o tu turi antpiet namie būt“. Tokiam prikalbėjimui sapnij kelis sykius atsikartojus, jis, šešis vyrus pasiėmęs, davė tą kalną kasti. Jau gerai įsikasę buvo, kai gaspadorus priešpiet namon ėjo. Susyk kasikai didį katilą su piningais prikasė. Nenorėdami, jog tasai į tą skylę nusileistų, tuoj kartį per katilo ausį perkišo. O gaspadorus, namie tai jau lyg prijausdams, užsisėdo ant eržila ir, jau prieš kalną atšuoliuodams, užmiršęs ar netbodams uždrausto kalbėjimo, prišaukė kasikams: „Na, vyrai, ar jau ką prikasėt?“ Tie atsiliepė: „Katilą aukspiningių!..“ Tai tuomžyg tas katils su piningais į dugną nuskambėjo, o ištrūkusos ausys ant karties liko, kurias gaspadorus parduodams, kadang jos auksinės buvo, 500 dolerų gavo.
PATEIKĖJAS: Juškutis
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 274, Nr. 34
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 709
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 179-180, Nr. 34
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas