KNYGADVARIS

Knygadvario objektas "BsTB 7 272-33 Pasakojimas apie Ragainės pilį ir padavimai apie Ragainės pilkalnį" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris

NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3956&OId=2053

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Ragainės kryžokiškoji pilis* buvusi pirmą kartą iš akmenų budavota, o tikt vien viršuj mažus langelius turėjus. Dabarnykštė yra plytinė, keturkampė (36 m), turinti 144 m aplinkui. Mūrai iš lauko pusės apie 3 m stori, 20 m aukšti, o su stogu – 25 m. Vakarų pusėj yra vartai, keturkampis kiems 18 m ilgs ir platus. Pietvakariuose, mažumą atstu, bokštas stūksa, teipjau apie 25 m aukšts, 12 m turįs aplinkui, kurame dar šiandien gerai einantis, iš keturų pušų matoms žiegorus yra. Po bokštu, pagal daugio pasakojimą, pačoj pilij šaurvakarų krašte ėsančos trys įeigos, arba urvos, į kurias apie metą 1880 miesto vyresniejie susitarę ėję žūrėt ir atradę tris urvas, arba požeminius takus: ant Naudvaro bene ik Skalvkalno, ant Ragainės (lietuviškojo) pilkalno bei ant Šereiklaukio. Sakoma, jog ypačiai vakarų pusėj apie pilį urvos ėsančos, koktai dar ir darže ėsantiejie pylimai aiškiai liudija. Senlietuviškasis pilkalnis** gul nuo Ragainės miesto vieno kilometro atstume rytun link, Nemuno įkrantėj, srovei ik 25 m prisiartinęs ir per 30 m išsikėlęsis viršus apie 300 m aplink matuoja. Ant jo viduro didi akmens žemėje murksa, jis vos pilkalnu išveizd. Pagal pasakojimą Laurynačo iš Paskalvių, plentą budavojant, nuo Ragainės pilkalno žemes kasdami, atradę jame aužuolinų rindų ir daug boselių smalos. Ragainės puodžus M. sako, jog apie 1870 m., iš šaurės pusės nuo pilkalno puodams molio kasant, atradę rindučų, teipogi plytų mūrą atkasę, o vyrausybė, tai patyrus, uždraudus kasimą. Senovėje buvus skylė ant jo viršaus: akmenaitį įmetus, tas garsiai nusiskambėdavęs.
Senuose laikuose nekursai žmogus, pagal Nemuną iš bažnyčos pareidams, ant pilkalno užlipęs ir į tą skylę akmenėlį įmetęs, tai tuomžyg viena mergelė šalia jo pasirodžusi ir stovėdama tarus:
– Nemesk daugiau. Dabar man veik į galvą pataikei – būtai kone užmušęs...
Žemųjų Eisulių Puškus, iš Tilžės Nemuno ledu parvažuodams, pamatęs šalia krantinų kalnų vieną vyrą, prie boso silkių bestovintį. Tasai Puškaus meldęs, kad jį į dvarą nuvėžytų. Jis tuomžyg ir neklausęs, į kokį dvarą, paėmęs jį drauge su silkių bosu ir po valandėlės pasijutęs ties Ragainės pilkalno viduru, kursai lyg didžausas dvaras išveizdėjęs. Per vartus įėjęs tyręs čon svodbą esanti ir ant to viską išpuoštą matęs ir savo kaimynkę šokant, taręs:
– Na, merge, tu ir čia esi.
Todėl viens svodbininkų jį laukan išsiuntęs, ir jis vėl ant Nemuno pasijutęs.
Mečulių gaspadoriai kartą susitarę į turgų važavo. Prieš Ragainės pilkalnį vienojo arkliams pailstant, toliaus kone nebvaliojant, kaimynai jau toli pirmyn pavažavę buvo, o jis pamatė nekurį vyrą paskui rasi kokią 15 silkbosų atsivelkantį ir meldžiantį jį drauge paimt. Gaspadorus jau užsirūstinęs atsakė:
– Matai, arkliai pailsę, nei nuo vietos neina...
Tas vyrs sakė:
– Tik imk mane drauge, tai jie valios...
Jam tą svetimąjį drauge su jo bosais paėmus, arkliai tuojau kitą sylą įgavo. Jiemdviem ties pilkalnu atvažavus, bosininks liepė pilkalnop važuot. Gaspadorus tuoj ant didžo dvaro beėsąs meilingame priėmime pasijute. Arkliams stovėjo pilnos rindutės avižų, o bosininks, jį į pilį vesdams, tarė:
– Pas mus šiandien didė svodba yra.
Ir jį tuoj už stalo ragino. O ne po ilgo ir tos svodbos marti atšlubavo. Jis, tąją per savo bernienę išpažinęs, labai nusidyvijo. Iš miesto parvažavęs patyrė, jo bernienė, jam išvažavus, pasikorus...

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ragainė

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 272-274, Nr. 33
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 178-179, Nr. 33

Atgal