Knygadvario objektas "BsTB 7 270-29 Padavimas apie Norkitų pilkalnį" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3944&OId=2044

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Norkitų pilkalnis* Įsručo pav. prilygsta milžiniškam gojui, nes abelnai medžiais apaugęs, apie 60 pėdų nuo up[ės] Auksinės iškėlęs savo 70 žingsnų ilgąją nugarą gul. Auksinė, su savo aukštuoju krantu jo šiaurinį galą pasveikindama ir vos kelį dvarop link palikdama, didžu vingiu kapines, dvaruką bei pievą apsausdama, vėl prie kalno, bet vakarų gale, pratekėdama, lyg pilkalnį atsisveikindama, tolyn teka. Valteris, jau žilgalvis, kurs išsipažino jaunystėje vokiškai nebmokėjęs, o dabar menk lietuviškai galįs, apie tą pilūkštį sako teipo:
– Aš savo jaunystėje pats ant to kalno keturias gilias aptvertas skyles mačau. Ant trijų galo buvo medinis su plytoms išmūryts atsikvapstymo butelis, jau visokiais vardais apsilankančų čon keleivių aprašinėtas. Senuose laikuose nekursai vyrs iš Užbundžų, pro tą kalną į bažnyčią eidams, pamatė čon visai juodą mergelę. Toji jį įkalbino, melsdama jį dar dvi nedėli ateit, o teip trečią nedėldienę per pabučiavimą visokių pavidalų ją ir visus čon ėsančus išvaduot. Per didį kavarčijimą jis jos pakluso. Antrą nedėlę atėjęs, matė, jog ta merga nuo galvos iki bambos jau visai balta buvo, o kai jis trečią nedėlę atėjo dėl bučavimo minėtųjų pavidalų, pabūgęs pabėgo. Ta merga šaukus: „Dabar mes amžinai, amžinai prapuolę...“
Iš kapinų arba mažojo kalno ne vien naktij, bet ir vidurdienij kiaulė su paršeliais išeidavus. Teipjau naktij, kaip ir dienoje dvyliktose adynose dvi mergi Auksinėj maudydavos ir šukuodavos. Po tuo kalnu ėsanti nugrimzdus pilis...

PATEIKĖJAS: Valteris

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 270-271, Nr. 29
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 176, Nr. 29

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal