NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3921&OId=2022
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kulmkulkių pilkalnis (Piktupėnų par., Tilž[ės] pav.) rogso šaurės pusėj nuo up[ės] Vilkės, apie 40 m nuo srovės išsikėlęs, su dide ant viršaus duobe. Jis yra, ypačiai pietuose, Vilkės pusėj, su aužuolais, liepomis, drebulėms ir beržais tankiai apaugęs ir lapių bei opšrų apgyventas. Netoli kalno ant kranto apie 3 m plati ir teip jau gili duobė su smailu dugnu liūgso ir per žemyn nuslinkimą didinas ir gilinas, kadang čia urva ėsanti. Kartą nekursai piemenuks išsidrįso į tą duobę įlipt ir čon pradėm pragrimzdęs, nei vėžės nepalikdams. Naujoks, to kalno pons, pats man teipo pasakojo:
– Dar apie metą 1850 buvo kalno viršus su skyle ir mažais akmenačiais išgrįstu taku, kurų vieną kitą aš beganydams, su lazda išlupęs, džaugsmingai pakalnui parisdavau, o daugel ir į minėtąją skylę įmesdavau: čon jie lyg į bedugnį garsiai nusiskambėdavo. Pirm minėto laiko ėsą iš to kalno plytų, o kartą ir bylė išslinkus. Daugis yra matę ant piliakalno vidurdienij karves žolę beėdančias, o jas nuvaryt einant, jos iš po akių prapuldavo. O tankiai ir dvi mergeli pasirodydavo. Kertuvienė, gim[usi] Kalvaitytė, apie metą 1830 matydavus tankiai 1–3 mergas ties Kulmkulkių pilkalnu Vilkės srovėje rytmečiais besiprausiant, šukuojantis ir įsipinant, o antpiet ir besimaudančias arba ir ant kalno vaikščojančias, o kitąkart ir pulkus žalnierų antpiet ir vakarais kalno viršum jodinėjančus ir vėl prapuolančus. Teipgi vėl kartais dvi ik šešias karves per pietus ant viršaus ėsančias matydavus, o kad ji tas nuvaryt eidavus, tai tos karvės jai iš po akių nesurandamai prapuldavusės. Apie metą 1870 nekursai artojis, šalia pilkalno beardams, jaučus pastatęs, atsigulė ant kalno viršaus. Tuoj pajuto lyg už kojų nutverts ir žemyn plėšams. Jis pamislijo, jog merga, jau su priešpiečiais atėjusi, tai daro. Tam gi nesiliaujant, jis atsisukęs išvydo nekurį poną juoduose rūbuose šalia jo bestovintį. Tai tasai tolydžaus kai nebuvęs prapuolė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kumkulkiai, Piktupėnų par., Tilžės pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 268-269, Nr. 26
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 174, Nr. 26
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas