NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3901&OId=2004
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ragainės pav., Giršūnų Vilkalnis buvęs nekuro grovo, – kiti sako: laukino vyro, – gyvenimo vieta. Tasai turėjęs dvi dukteri: Vilmantę ir Biriolę. Teip jau sakoma, du grovu – Vilmants bei Biriols – čon gyvenusu. Biriols – ant šaurėsp link gulinčo Ziegorkalno. Tai liudija ir vardai dviejų kiemų: Vilmantynai – pietuose, Birioliai – šaurėje minėtų dviejų kalnų. Permier gėrėjaus iš čon ėsančų daubelių bei kaukarėlių, tarp kurų vien menki gyventojai lyg tarp pylimų pakajingai bei linksmai gyvena. Čia yra viena gražausųjų vietų mano kelionės Lietuvoj! Nepergirsu ją Lietuvos Šveicarija vadindams! Rodos, viršau minėtiejie grovai lyg rojaus pryangij gyvenę!.. Nuo Vilkalno ėsą galima giedroj dienoj devynias bažnyčias matyt, būtent: Ragainės, Tilžės, Gastų, Lenkviečo, Būdviečų, Piktupėnų, Žilų bei Jurgaičų. Ziegorkalnij, nors tas nei iš tolo ant pilkalno neišveizd, ėsanti pilis nugrimzdusi. Senovėj dar viršuj skylė buvusi, o ne tik naktij, bet ir dienoj dvyliktą adyną girdėdavę jame ziegorų dvyliką mušant.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 261, Nr. 18
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 167, Nr. 18
©: Parengimas Kostas Aleksynas
©: Parengimas Leonardas Sauka