NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3899&OId=2002
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
15a. Ekitų pilkalnis Klaipėdos pav. stūgsa ant up[ės] Danės bei upelio Eketis aukštų krantų kampo, 10 metrų aukštyn pasikeldams, o upių kranto yr 20 metrų aukšta. Pilkalnis yra 120 m ilgs su abiem galais prie Eketies su medžais apaugusos krantos prisirietęs. Jis yra visas su žolele tankiai lyg su samata užklots, tik vakarų gale trejose vietose plikas. Jį turėję lietuvininkai švedams atsigynimui prieš maskolius bei prūsus supilt. Teip jau sakoma, jog švedai patys, žemes iš Malūnežero vietos, per kurį Eketis į Danę sravena, į savo kepures ir sterbles pasiėmę, užstrūnijo ir supylė. Minėtame kampe per 1 metrą stora milžiniška vinkšna, kalbėt galėdama, dyvnus atsitikimus apie tą milžiną praneštų. Gindulis, rūbsuvys, netoli to kalno užaugęs ir pasenęs, apie jį man sekančiai pateikė:
– Vaiku būdams, aplankiau Paupelių šuilę. Mokytojis atsivesdavo mus ant to kalno, čia, daug rodydams, mums daug pasakodavo. Tąkart trys šurštainiai buvo, kur dar šiandien tos trys plikosės vietos matomos, kurų kožna dabar su plokšču akmenu uždengta yra. Mokytojis sakė, jog pro jais skylėse po visu kalnu švedų paraks yra. Kalno pietų pusėj netoli nuo abiejų galų tąsyk buvo matyt po vienas plytoms mūrytas, jau veik ik viršaus užgruvusias duris. Dabar nieko nežymu, vislab lygiai užslinkus ir su žole apaugus. Senam laike bandė kumetys Šturms pro vienas duris įlįst, ale tolydžaus atblokšts tapė. Kitsai vėl bandęs vieną skylę su karčia matuot, bet toji lyg iš pūčkos aukštyn išlėkė. Naktimis matydavo žmonės žalnierų nuo vieno ant kito galo link kalnu jodinėjantį, ogi kartais ir gendrolų, ale be galvos, ant kalno stūksantį. Dvaruko užveizdas vienąkart pamatė apyžlegioj mažą vyruką, teip jau nuo vieno galo ant kito link ant vienos kojos šokinėjantį. Šuišelis bei Bliza iš Klaipėdos, vėlokai per Eketies tiltelį parvažuodamu, pamatė nuo kalno kibirkštis aukštyn lekiant. Vos stabterėjusu iš tikro pažūrėt, pamatė du raiteliu baltuos rūbuos nuo galų ant viduro susibėganču ir besikertant su kardais, jog vis kibirkštys žarojo. Juodu išsigandusu pavažavo be atsižūrėjimo, todel nežinojo, ar tuodu peštuku ilgai kirtosi bei kur pradingo. Pirm daug metų tą kalną kasdami atrado plytinį mūrą, ale vyriausybė patyrus uždraudė kasimą.
PATEIKĖJAS: Gindulis
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ekitai, Klaipėdos pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 259-260, Nr. 15a
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 701
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 164-165, Nr. 15a
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas