NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3893&OId=1998
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ragainės pav. Žilių par. Gaidžų Sylkalnis yra į keturkampį pailgs ir ant 8 metrų aukšts. Senovėj daugiems per pietus ant viršaus kalno karvė pasirodydavo, kuri piningų pabėrusi prapuldavo. Kitsai, galvijį į metturgį vesdams, pasijuto šalia nepažįstamo dvaro. Pono galvijo dėl paderintas, sutikęs turėjo jį su galviju ant dvaro pasekt ir, piningus įsikišęs, meilijo dvare ik ryto likt, ale, ponui tai nemėgstant, nuo dvaro nuėjęs, už tvoros atsigulė. Rytmetij pabudęs, pasijuto šalia Sylkalno besirangąs. Kitsai žiemą mėnesienoj apie 12 adyną, pro tą kalną eidams, pamatė ant jo vyrą, kursai, koją pakėlęs, į rietą brėžuką įbraukęs, prapuolė. Regėtojis, nuo brėžuko žaros išsigandęs, gavo gėlimą į rankas. Tas vis tik 12 adynoj ne vien naktij, bet ir dienoj atsinaujydavo. Tad jis, senųjų mokslą pasekdams, ant kalno viršaus užėjęs, iš po sniego žolelių pasipešęs, pasismilkinęs, nuo gėlimo valns tapė. Nuo Sylkalno šaurėsp link ant Rudakių lauko gul Bažnytkalnis ir Pyragkalnis.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 260, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 166, Nr. 16
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas