NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3890&OId=1995
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dovilų pilatė Klaipėdos pav. yra kunigo lauko padaubij, visa abelnai ir tankiai su aužuolukais, beržukais bei kadagių krūmais apaugus. Apie 100 m nuo rytų vakarun link nusitęsdama, stati ir su lenke apriesta, vien rytų gale pažulnus užėjims ant jos apie 30 m aukštos galvos randasi, kuri su 1 metro gilia duobe, lyg kokia rona praėjusių laikų, liūdnai bei tykiai pietun link į apie 25 žingsnų atstume prabėgančią Minės srovę bei jos žaliąją lenkę nužvelgia... Žiloje senovėje, kol minėtoji duobė begaliniškai gili buvo, žmonės jos gilumą su ilga karčia mieravo, ale toji į padanges lyg striela iš vilpstynės išlakinta tapė. Teipo nuo daugio girdėjau, tačau keli patikrino, jog kartis, į skylės dugną nubildėjus, pasiliko toje. Pilate nukąst apsiėmusiejie teip jau savo mierį neatsieko, kadang, kasikams bedirbant, apie kojas margos katės švaistydavos, juos nuo kasimo trikdindamos. Vėliaus kasdami, plystukių, kūlių (akmenų) iškasė, o ir šmotą piningų atrado. Viens, vos du piningu pasilaikyt išdrįsęs, proto nustoko, o kitsai, kurs likusus visus pasisavino, abelnai iš galvos išėjo. Ta pilelė žmonėms daug dvasiškumo parodydavo. Matydavo irgi vidurdienij dvi mergi ant jos beėsančias. Tiedvi mergi, vieną pro šalį einantį žmogų ant kalno užsišaukusės, meldė jo, idant jis apsiimtų vieną daiktą pabučuot: tai darydams jiedvi išvaduosiąs ir visus kalne ėsančus skarbus gausiąs. Jam tai apsiėmus, atsiskubino baisdidė rupūžė jį pabučiuoti, ale jis pasikratęs atsitraukė nuo savo pažado, tai mergi dvi jam išgąstingai prišaukė:
– Dabar mes turim ant amžų prapult ir daugiaus šviesą neregėsim...
Tą naktį po klaipėdiškio metturgio (15 d. rugpjūčo) nelabosės dvasės ant pilatės teip jau visokių daiktų turgų nulaikydavo. Kol dar tarp jos bei Minės kels buvo, tai tuomi pro šalį keliaujančus ant Minės ledo nuversdavo. Dar apie metą 1830 ant pilelės nuo upės pusės geležinų durų viršus matoms buvo, ogi dar mete 1883 trys kunigininkės, prie pamokslo pro ją eidamos, pamatė žirgą be galvos. Viena todėl ilgą laiką sirgo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dovilai, mstl., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav, Klaipėdos apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dovilai, Klaipėdos pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 257-258, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 163-164, Nr. 13
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas