NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3885&OId=1991
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nuo Apstaino ant Vilkyškių šalia kelio po kairei gul Apstaino pilkalnis. Senovėj čon miestas buvęs, o pilyje labai didžoj bagotystėj bei linksmybėj teip jau labai meilings bei dosnus kunigaikštis gyvenęs.
Sykį viens vargužis, zopostui pasibaigus, ėjęs prie pasigailinčų genčų. Susyk iš nežinų maža mergaitė, prie jo prisiartinus, meldėsi jos susimilt, šiaip jai prastai eisią, nes labai serganti ėsanti ir nė viens jos nepasigailįs. Galutį su juo paėjus, verkdama ji susmuko. Vyrs, ją ant rankų pasiėmęs, pasijuto jau beklydinėjąs, ale, ant kalno daug žiburų pamatęs, lipo skubindamas ant jo viršaus, tai susyk jo krepšelis su zopostu išsprūdęs ritosi pakalniui. Dabar tamsoj naktij be lūkesčo krepšelį rasti tarė:
– Mergait, dar niekados tokią nelaimę neturėjau. Jei ir namiej su tavimi teip bus, tai dvilinką bėdą turėsu...
Mergaitė melsdama tarė:
– Gabenk mane tik aukštyn, nes, tikiu, pilij gausiva nakvynę...
Jau kone iš paskųjų pajiegų prie pilies atkvėpavęs, mergaitę ant žemės paleido. Toji, iš delmonėlio raktą išsiėmus, pilies vartus atrakino ir savo geradėjį, kursai ją ant kalno užstrūnijęs buvo, už rankos nutvėrus vedės į pilį. Jau į vyrausią svetlyčią įžengus, viskas šilkais bei auksu švytėjo. Namų župonė jį garbingai pasveikino, ir jis, savo bėdą apreiškęs, meilingą nakvynę gavo. Rytmetij jau ir jo išsprūdęsis krepšelis čia buvo. Po pusryčų jis, ypačiai savo vargingųjų, maisto stokojančų namiškių atsimindams, ik pro vartus meilingai išlydėtas, namon skubinos, kur jam pati su vaikais sveiki ir linksmi, priešais atsiskubinę, pasigyrė prakilnią viešnią turį, kuri juos visu kuom apstingiausiai aprūpinus. Jis, vos į stubą įžengęs, pažino viešnią vakarykščėje mergaitėj. Ji tarė:
– Tu vakar mane labai meilingai priėmei išlaikymui į tavo namus – iš dėkingystės dabar, kaip matai, tavo namus visu kuom aprūpinau. O jei kada nors vėl pagalbos pristoksi, aš tav vėl pašalij būsu...
Tad’ ji, meilingai atsisveikinus, į savo paločų grįžo, o jo krepšelis bei delmonai pilni auksinų bei sidabrinų buvo, teip jau ir maisto zopostingai aprūpyts.
Su laiku ir ši pilis nugrimzdo pravelyta. Tad’ žmonės saulėtekij ir mėnesienoj ant jos kalno krašto tankiai moteriškų pavidalus savo auksgelsvus plaukus šukuojant matydavo, o sveikinant jos meilingai dėkavodavo.
Sykį viens medinčus, pašautą stirną tarp tų medžų persekiodams, ant pilkalno aukštumos pasijutęs, anapus daubelės ant kalno dvi mergi neišpasakotinos grožybės pamatė, kuridvi, jį linksmingai prisimojusės, tarė:
– Tu į patį laiką atėjai: už didį apalgavojimą gali lengviai mudvi bei pilį išvalnyt. Jei tu kantrybės turi, tai sek mudvi...
Teip jiems į didę svetlyčią įėjus, viduryje stals stovėjo, ant to sidabrinė skrynė su pinklia spyna, kuroje auksinis rakts kyšojo, o ant skrynės auksui prilygstąs gaidys tupėjo. Mergi dvi klausė jo:
– Katra tau mylimesnė ėsava?
– Man vis viens miers, kokia, – atsakė jis. Jiedvi tarė:
– Taigi tris kartus šį raktą apsuk, pirm neng tas gaidys pragys...
Jis mislijos jau atrakinąs, džaugsmingai už rakto tvėrė, ale tas labai karštas buvo, be to, ranką lyg dvasės atgal plėšė. Visai nuilsęs, raktą kartą apsuko. Dabar jam iš visų pajiegų bei su įnirtimu beklabusteruojant, gaidys pasisplesdenęs tris kartus pragyst, o rakts atgal atšoko. Apmaudings del per ankstybo džaugsmo slimpino namon, o mergi dvi prisakė jam:
– Tikrai skiriant (?) skrynę, kone iš savę atsirakinus būt, o visi joj ėsantiejie skarbai, draug mudviejų viena būtų tav tekę...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 254-256, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 160-162, Nr. 9
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 708
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas