NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3883&OId=1989
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Apstaino artybėje, Vilkyškių par., Tilžės pav., lyg kokia milžiniška škrėblinė kalns ant pievų lygumos rėpsa, jis pilkalnu vadinams. Daugis mislij jį senoviškas kapines ėsant*. Vaikai naktimis arklius beganydami užsimanę gilumą pilkalno skylės išmieruot. Jie brizgilvades sumezgę ir akmenaitį įrišę leido žemyn, ale dugno nejautė: jų matuoklė tapė jiems iš rankų išdrėksta ir žemyn nuplėšta. Tai jie, labai nusigandę, kur dabar brizgilų pavades gaus, tuoj parvarė savo arklius namon, o pergalvius po staldu pakabinę, atsigulė. O kai išaušus atsikėlė, rado brizgilų pavades į pergalvius įmegztas ir teipo visus brizgilus davade.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 254, Nr. 8
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 160, Nr. 8
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas