NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3876&OId=1983
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Akmeniškių pilatė* (Katyčų par., Tilž[ės] pav.) yra per 20 metrų aukšta – kaukarėlė nugrimzdusos bažnyčos. Pro ją prateka šaurės pusėj Šišos upelis. Ant jos viršaus buvo senovėje skylė. Į tą įmestas akmenaitis labai nusigarsėdavo. Pietų laike matydavo ant jos viršaus vaikščiojančias mergas. Viena iš jų, šalia pilatės ganančam kerdžui prisiartinus, ji meldė jas pabučuot, nes iš pilatės jų dar daugiau išeinančų. Kerdžus tai ir apsiėmė, o tad’ viena po kitos išėjo. Paskui atėjo didiai bjauri merga, kurią jis nei per šilkinę skepetą nebučavo – ir tuomžyg, kačeig bažnyčia jau į pusę iškilusi buvo, vėlei nugrimzdo su mergomis.
Nekurie žmonės, ant jos viršaus baisdidę repečką pamatę, norėjo tąją su raudona šilkine skepeta sugaut, tai toji po jų akių prapuolė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 252-253, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 158, Nr. 2
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas