NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3862&OId=1977
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ramonupiuos, Stalupėnų pav., mokytojis Vilks iš Kalėnų man pasakojo:
– Jau nuo žmonų buvau tyręs, jog šuilėje vaidinasi, ale aš nieko nebojau, nusitikėjau Dievu ir linksmas buvau. Tai kartą man tik atsitiko nekurią naktį prieš dvyliktą ant aukšto didį bildėjimą išgirst. Tasai vis didyn kilo ir ik aukšto durų atsibaldė ir tad su tokiu smarkumu į butą nusibaldė, jog aš lovoj lyg nuo adatų pašokęs atsisėdau... Pamislijęs, jog čia tikrai vagys yra, skubinausi į kaimynus, o pora vyrų lydėtas sugrįžau. Mes ant aukšto, kaip ir stubose, kuo akyliausiai apsižvalgę, vislab davade radę, nieko nepasigedom ir to bildėso priežastį nematėm. Vakare gult eidams, buvau butą užrakinęs, o aukštą užkišęs, į kaimynus bėgdams butą vėl užrakinęs – kad aš tai vislab nuodėmai apmisliju, čonai tikrai kas dvasiška buvo...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 248, Nr. 37
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 153-154, Nr. 37
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas