NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3648&OId=1825
PAVADINIMAS: [Apie žmonių įprotį šluostytis]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį kipšas (velnias) skundęsis Dievui:
– Visi, – sako, – tavo žmonės, o kur mano?
– Kad jau tu teip nori, tai tegul būn tau tie, kurie nusiprausę burną nenusišluostys.
(Kiti pasakoja, būk Dievas pažadėjęs tokius velniui, kurie keiks nusimušę į akmenį koją.)
Laukė kipšas, laukė, bet niekaip sulaukt negalėjęs, kad kas praustųs ir nenusišluostytų. „Palauk, – tarė jis sav, – ir aš ne pirštu penamas“. Mato, kad artojas sustabdė jaučius ir prausiasi baloj. Kipšas pasivertė į gylį ir pabaidė jaučius. Bet artojas, vydamas jaučius, šmaukšt rankove ir nusišluostė, o paskui, sugavęs gylį, įkišo jam smilgą į pavuodegį ir paleido.
(Nuo Ant. Žiupsnio, 76 m. seno, iš k. Gudžiūnų, Š[i]aulių pav.)
PATEIKĖJAS: Antanas Žiupsnys
FIKSUOTOJAS: Steponas Žiupsnys
FIKSAVIMO METAI: 1893
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Gudžiūnai, k., Linkuvos sen., Pakruojo r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Gudžiūnų k., Šiaulių aps.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 28-29, Nr. 7
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas