NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1530&OId=634
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Juozo Tumo-Vaižganto rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[PLĖŠIKŲ TURTAI]
Senybės laikuos Lietuvoj buvo dideli miškai, ir buvo invisusių vagių, ir bijodavo žmonės važiuoti ir eiti tan miškan. Vienąkart žmogus nuėjo grybautų. Vaikščiodamas po mišką, pamatė, kad užeina smarkus lietus. Išsirinko didelę šakotą eglę ir pastojo po egle. Užgirdo, kad atašneka kas tę par mišką. Nusgandęs inlipė eglėn. Pamatė – ateina pulkas razbainykų. Anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų. Apsigandęs žiūrėjo, kas bus. Rasbainykai priėjo ant tą eglę, paliepė:
– Atsidarykit, durys!
Ir atsidarė durys iš po samanų. Sulindo visi vagys urvan,pasišnekėjo, ką turėjo pavogę, padėjo, išėjo visi oran. Perdėtinis jiem prisakė, kad trečiam vakare vėl susrinktie visiem, ir išvaikščiojo visi po mišką. Žmogus, būdamas eglėj, visa girdėjo. Potam, išlipęs iš eglės, liepė:
– Atsidarykit, durys!
Atsidarė, inėjo vidun – rado pakajus ir sklepą pinigų ir visokios gerybės. Parėjo namo, paskalbėjo su namiegais – nuvažiavę parsgabeno visą gerybę. Tas žmogus gyveno mieste.
Trečiam vakare atėjo visi vagys savo sklepan – žiūri, kad nebėra pinigų. Šneka terp savęs:
– Mislijom,kad čia mūsų nigdi niekas neras, ė dabar tik desėtką metų tepragyvenom – jau ir aptiko. Reikia sukrusti mum ieškot, kas teip padarė.
Naktį perdėtinis vagių prisakė šešiem vagim vaikščiot po miestą, saugoti: kur paskui visus užgesys žiburį, tę dalysisir skaitys pinigus. Nuėjo žulkos, vakšto. Visi sugulė, tik vienoj prastoj gryčelėj žiburėlis matos. Inžiūrėjo, kad šiaučius siuva. Paėjėjo toliau, žiūri – didelis namas ir žiburiuoja – gali būt, čia pinigus skaito. Inrašė kreida duris. Parėjo namo, pasakė načelnykui, kad rado. Nuėjo dieną ir načelnykas – žiūri, kad ant tos ūlyčios daug namų sužymėta. Ant kitos nakties siuntė kitus vagis. Ir prisakęs stregiai, kad tik vienuos namuos težymėtų. Naktį sugulė visi, ė par šiaučių su žiburiu ir tam name. Ir inžymėjo su kreida. Parėję pasakė, kad inžymėjo.Atėję ieško – žiūri,kad vėl teip surašyta daug namų, – ir nerado.
Parėjo namo, mislijo, kaip čia kytrasstis dažinotie. Laukia, laukia. Palaukus porą metų , tas žmogus prabagotėjo, pasdarė kupčium, išsimūrijo gerus namus. Žulkos pradėjo spėtie, kad iš jų pinigų anas prabagotėjo. Norėdami atkeršyti, sutaisė didelę kumpaniją, nuspirko ban kelias dideles bačkas – dvi buvo su aliejum, ė kitos priguldyta razbainykų, ir užvažiavo in tą gaspadorių naktigulto. Žinoma, kupčius kupčių priėmė. Suvažiavo užu bromo, sustatė ant kiemo vežimus, inėjo pakajuos. Vienas vadinos kupčium, ė du – kurmonai. Kupčius su ponu gėrė arbatą, ė kurmonai vaikščiojo apie vežimus. Gaspadorius užusakė gaspadinei gatavot večerą. Ana ruošdamos užgirdo, kad tie kurmonai šneka: „Kad tik miesčionys didumas suguls, tai paleisma iš bačkų žulkas – būsma apie dvadesėtkį asabų – vis mes juos sudorosma”. Merga užgirdus pasdarė nerami, pamislijo: „Štai, aš jiem pirma da padarysiu”. Tuoj užkaitė, iš bačkų prisleidus, du katilu aliejaus, užvirinus ligi davaliai, išnešė ir supylė bačkos – sušutino visus žulkas bačkoj. Išgatavojus, nors pavėlinčiai, večerią, padavė svečiam su gaspadorium. Suslaukė vėlaus čėso, ruošės eit gult – žulka, išėjęs ant kiemo, palengva žadino iš bačkų tavorščius, – niekur nei vienas nebeatsiliepia. Suprato, kad čia padirbo slūžanka. Supratęs išbėgo, visa palikęs. Ant rytojaus danešė policijai apie visus atsitikimus, sukavojo trupus, persakė, ko norėjo padarytie.
Žulkos vis keršijo atmonytie tai slūžankai. Praleidę nekurį laiką, išmislijo atvažiuoti piršlėm tos slūžankos. Atvažiavo trys apstaisę ponaičiai, ė daugesnis pribus vėliaus, pradėjo kalbint gaspadorių, kad leistų užu jų. Slūžanka paznavojo, kad vienas yra iš jų pirmojo atsitikimo. Ana nubėgo miestan, davė žinią policijai, kad šiąnakt bus daug par mum blogų svečių. Atėjus namo, ilgai ruošės, nepribuvo prie svečių.Gaspadorius barė ją, ana sakė, kad buvau krome suknios pirktų, – nėjo ilgai ant svečius. Pradėjo rinktis ir daugiau tavorščių jaunikio. Tuo čėsu pribuvo ir policija. Paėmė visus – turmon. Ė mergai davė nagradą gaspadorius užu išgelbėjimą nuo smerties.
FIKSUOTOJAS: Juozas Tumas-Vaižgantas
FIKSAVIMO METAI: 1981
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 160