NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10611&OId=7637
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kitąkart pagiryje gyveno dieduks ir bobutė, jie užsiaugino veršelį. Tas veršelis kada jau galėjo gerai žolę ėstie, tie diedukai apsmalavo jį visą smala ir sako:
– Atptprruč, veršeli, į žalią girelę žalios žolelės ėstie!
Nuveina veršelis in girią ir ėda. Ateina pas jį zuikis ir sako:
– Ko tu čia ėdi po mūs žolelę? Aš tau kad duosu su ausim ir užmušu.
Kaip davė, ausis prie smalos prilipo. Zuikutį veršelis namon velka. Atėjęs pas vartelius, veršelis šaukia:
– Močiute, atidarykit vartelius!
Atidarė. Zuikutį inleido in tvartelį, da smala daugiau aptepliojo ir sako:
– Atptprruč, veršeli, in žalią girelę žalios žolelės ėstie!
Atėjus pas jį lapė sako:
– Ko tu čia ėdi po mūs girelę? Aš tau kad duosu su vuodega, imsu ir užmušu!
Kaip davė, prie smalos prilipo. Veršelis vėl namon velka. Atvilkęs pas vartelius, sako:
– Močiute, atidarykie vartelius!
Atidarė, nuvedė in tvartą ir inleido. Pabuvo veršelis vieną dieną namiejie. Bobutė vėla daugiau išsmalavo ir sako:
– Atptprruč, veršeli, in žalią girelę žalios žolelės ėstie!
Nuvėjęs in girią ir ėda. Atėjęs vilkas pas jį sako:
– Ko tu čia ėdi po mūs žolę? Aš tau kaip griebsu su dantim ir perplėšu!
Kaip griebė, dantys prilipo giliai in smalą – ir tą velka namon. Atvilkęs pas vartelius, šaukia:
– Močiute, atidaryk vartelius!
Atidarė. Nugabeno vilką ir in tvartą inleido. Po keleto dienų nusibodo zuikučiui tvarte uždarytam būt. Prašosi močiutės, sakydamas:
– Leiskit mane, močiute, leiskit, širdele, aš jum parnešu pinigėlių, aš jum kaspinėlių, aš jum galionėlių...
Išleido. Nubėgo zuikutis in tokį turtingą dvarą, užbėgęs ant kiemo šoko labai dailiai, o ponaičiam ir panaitėm labai patiko. Zuikutis prašosi:
– Kad mane leistumėt in priemenę, aš da dailiau pašokčia.
Inleido in priemenę.
– Kad mane leistumėt in pakajų, aš da dailiau...
Inleido in pakajų.
– Kad mane inleistumėt in šėpą, aš da dailiau pašokčia.
Inleido in šėpą. Zuikutis šėpoje rado daug pinigų, šilkinių kaspinėlių ir galionėlių. Prisikišo in ausis visur, kiek tik galėjo, ir vėl prašosi:
– Kad mane išleistumėt iš šėpos, aš da dailiau...
Išleido iš šėpos.
– Kad mane leistumėt į priemenę, aš da dailiau...
Išleido in priemenę.
– Kad mane išleistumėt ant dvaro, aš da dailiau pašokčia.
Išleido ant dvaro. Zuikutis tik subinę parodė. Nubėgęs pas močiutės vartelius, šaukia:
– Močiute, ei močiute, atidarykite vartelius!
Atidarė vartelius, inleido in grinčelę.
– Močiute, palieskit paklodėlę.
Patiesė paklodėlę.
– Močiute, pakrapštykit auseles!
Kaip ėmė krapštyt – pribiro krūvos pinigėlių, kaspinėlių ir galionėlių! Zuikutį ant visados paleido.
Dabar prašosi laputė, sakydama:
– Leiskit mane, močiute, leiskit, širdele, aš jum parvarysu vištelių, aš jum antelių, aš jum žąselių...
Išleido močiutė tą laputę. Pusę dienos truko – parvaro parvaro didelį pulką vištų, ančių, žąsų. Atvarius pas vartelius, šaukia:
– Močiute, atidarykit vartelius!
Atidarė, suvarė ant kiemelio ir in tvartus ką tik sutalpino.
Jau prašosi ir vilkas:
– Leiskit mane, močiute, leiskit, širdele, aš jum galvijėlių, aš jum avelių, aš jum paršelių, aš jum visko daug parvarysu...
Išleido. Už poros dienų parvaro parvaro didelę kaiminę galvijų, avių, arklių, kiaulių.
– Močiute močiute, atidarykit vartelius!
Atidarė. Kaip suvarė, tai kaip tik tilpo ant kiemelio. Vilkui močiutė pasakė dailiai ačiū ir paleido. O senukai buvo turtingi ir sau dailiai gyveno.
PATEIKĖJAS: Užrašė Pr. Aidukaitis savo motinos pasaką.
FIKSUOTOJAS: Vincas Aidukaitis
FIKSAVIMO METAI: 1900-1902
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dotamai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dotamų k., Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 362-364, Nr. 160
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 160
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas