NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10299&OId=7326 PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija TEKSTINIS TURINYS: Buvo toks gaspadorius, jis turėjo vieną sūnų. Tas sūnus jo buvo neišmintingas ir jis niekad, būdavo, nepavalgo. Ale tėvas sako: „Reikia jį ženyt“. Pavadino piršlį, ir joja jiedu pas mergą. Kaip atjoja pas mergą, papjausto uždaro, tai tas jaunikis visais nagais kaip griebia, ir jau tuo torielkoj nėra. Jis, būdavo, padaro gėdą piršliui, ir jokia merga neina.
Ale sykį išjojant inšnekėjo piršlys, kaip nujos pas mergą, kad jis nevalgytų teip bjauriai:
– Nes, – sako, – negausi mergą. Tol neimk tu mėsos, kaip atneš, pakol aš tau stuktersu in pašonę.
Kada jau nujojo pas mergą, papjaustė mėsos, tas jau jaunikis neima jos. Tas piršlys stukt jam in pašonę, kad imtų šmotuką, o tas jaunikis mislija, kad neliepia imt, tai jis ir liko nevalgęs.
Ale jau jie ten viską sutiko, jau gerai, ir jie ten apsinakvojo. O buvo merga vakare duoną užminkius. Ale jau sugulė. Tas jaunikis sako:
– Noru valgyt.
O tas piršlys sako:
– Kęsk – bus dūšia išganyta.
Ale jau jis negal trivot valgyt. Jis – in tą duonkubilį tešlos ėst. Ėdė ėdė, išėdė pusę duonkubilio. Paskui ką sumislys? Pajėmė gerą šmotą tešlos ir neša piršliui. Ale neatitiko tam piršliui nunešt, tik jis nunešė pas mergų lovą ir siūlo tos tešlos. Ale tos mergos subudo ir tas piršlys pabudo, klausia:
– N’o ką tu veiki?
Sako:
– Nugi atnešiau tau valgyt.
Na, tas piršlys sako:
– Jau tu, nevidone, vėl ką padarei...
Apžiūrėjo tas piršlys, kad jau pusė duonkubilio tešlos išėsta. Biskį palaukė, kaip tos mergos sumigo, sako:
– Rytoj kaip apsižiūrės, tai bus didelė gėda...
Tai jiedu naktij ir pabėgo. Ir jau neina nė jokia merga už jo. Ale buvo tam sodžiuj tokia slūginė. Toj merga sako:
– Aš aisu už jo.
Na, ir tuo apsipačiau. Po vestuvių toj slūginė tuo sugramdė iš trijų duonkubilių tešlos ir jam pakepė duonos bandutę, jam sušėrė, ir paskui jau jis tik tiek valgė kaip kiti, ir jiedu su tąj slūgine gražiai gyveno.
PATEIKĖJAS: Selvestras Krantaitis FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 435-436, Nr. 196 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis). SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 196 Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905. ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |