NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1016&OId=472
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus rankraštis iš J.Žymantienės-Žemaitės rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[ATIMTI LAUMĖS PYRAGAI]
Kitą sykį berniokas ėjo į vakaruškas. Eina sau vienas. Paskui prisitaisė pri jo moteriškė ryšiuku nešina. Eina abudu, pradėjo to vaikiuko šio to klausinėti – kur eini, iš kur. Tas viską pasisakė. Paskui jos klausia:
– Kur eini?
Ji sakose einanti kur ten į svočias, pyragų ryšelį nešase. Paskui bešnekėdama pasisakė esanti laumė. Tas berniokas pradėjo visako klausinėti. Ta ėmė pasakoti, kur joms valnu eiti, kur ne: kaip par vartus nevalnu, į šulą daržinėj, par linus nevalnu – viską išpasakojo. Iš kur jos turi šylą, paskui klausia.
– Oo, – sakanti, – nėkas tokios sylos neturi, kaip mes! Paskui sako:
– [O] kad jumis prakeikia?
– Nebijome, – atsako laumė.
– Šuva loja ir ant pono dievo, o kas bijo?
Paskui tas berniokas sako:
– Duokš man ryšelį, aš panešėsiu: tamstai sunku.
Ta ir davė. Eina toliau – linai pakelėje pasėti. Tas par griovį strykt, įpuolė į linus ir stovi. Laumei nevalnu, o tų pyragų jai gailu. Prašo geruoju – tas neklauso. Paskui ėmė keikti viseip, – tas berniokas ir sako:
– Šuva ir ant pono dievo loja, o kas bijo?
Teip parstovėjo iki dienos, ir paliko jam pyragai.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 86
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 86.