NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10047&OId=7081
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buva kitą kartą katinas senas, labai senas. Jis vieną kartą daug puodynių išvarste, pieną išlake, gaspadinei daug iškadų pridirba, nebežina ką daryt, – išbėga ant pakūtos. Bėg bėg, susitika zuikį.
– Katin patin, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika lapę.
– Zuiki ruiki, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Vėl bėg, susitika stirną.
– Lape kape, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika vilką.
– Stirna kirna, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika briedį.
– Vilke pilke, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika mešką.
– Briedi triedi, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika levą.
– Meška raška, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, bėg bėg visi, susitika didelę duobę. Toj duobėj nieka nėra, o ant viršaus kartis pardėta. Saka katinas:
– Jau čionai pakūta: kas tąj karčia parbėgs, tas bus išsipakūtavojęs.
Katinas lėke, tuojaus par kartį parlėke ir nubėga namo. Zuikis lėke – įkrita į duobę. Lape įkrita. Stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrita.
Ką dabar daryti? Visi ast, visi ast – išalka ėst ten bebūdami.
– Kas kartą dabar esme? Reik pjaut zuikį...
Pagava visi zuikį – nei po kąsnį nebuva. Ką da reik pjaut? Stirną. Suarde stirną, užėde. O lape išsikase duobėj urvą: kaip ką papjaun, jin prisivelk mėsos ir ėd.
Antrą dieną vėl alkst – ką dabar pjaut? Vilką. Papjove vilką, vėl suėde. Kitą dieną briedį suėde. Atlika meška ir levas. Kad susipjove jiedu, levas kad ir buva tvirtesnis, bet meška jį nuveike. Palika viena meška. Lape daug mėsos į urvą prisivilka ir gyven, o meška nebetur ko ėst. Priėja pri urva lapes ir klaus:
– Ką tu valgai? Kad aš teip labai praalkau ėst...
Lape atsake:
– Gi prasikandu pilvą, žarnas ir valgau.
Meška sav pilvą prasikanda ir pati nudvėse. Lape vėl turėja ką ėst.
Vieną kartą ėja žmogus pagal duobę. Lape saka:
– Ištrauk mani iš duobes – ką norėsi, tą duosiu.
Žmogus ištrauke. Lape nubėgdama pasake:
– Ką nori, tą pasiimk.
FIKSUOTOJAS: Jonas Krikščiūnas-Jovaras
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šiauliai, r. sav., , , Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šiaulių prp.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 139-141, Nr. 59
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 59
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrių pasakos.